Birželio 10-ąją Panamoje baigėsi Karibų ir Lotynų Amerikos parlamento konferencija, kurioje buvo kalbama apie migraciją. Popiežius Pranciškus, kuriam ši tema yra labai svarbi, pasiuntė žinią konferencijos dalyviams. Joje Šventasis Tėvas, remdamasis pačios konferencijos tikslais, išvardija tris migracijos reiškinio aspektus: tikrovę, dialogą ir įsipareigojimą.
Pirmiausia, tikrovė. Kodėl ir kokiu mastu yra migruojama? Svarbu ne vien analizė prie stalo, bet ir kontaktas su konkrečiais žmonėmis, susitikimas su veidais. Kiekvienas migrantas yra asmuo su savo istorija, kultūra ir idealais. Tai ignoruojanti analizė pasiūlys sterilias priemones. Tuo tarpu kontaktas su asmenimis padės atrasti geresnius sprendimus tiek migrantams, tiek juos priimančioms šalims.
Antrasis punktas, dialogas, reiškia, kad nėra įmanoma dirbti izoliuotai, atskirai nuo kitų. Dialogas reiškia bendradarbiavimą. Pranciškus dar kartą pasinaudojo savo mėgstama metafora: dialogas, pasak jo, yra kaip kruopštus amatininko darbas, ilgas, beveik nepastebimas, tačiau esminis, kad būtų pasiekti ilgalaikiai susitarimai, sukurti geri įstatymai.
Pažadas įsipareigoti turi reikšti pažadą nelikti žodžiuose, idėjose, smulkiose analizėse, bet konkrečiai spręsti migracijos ir migrantų problemas. Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į kitą, migracijas dažnai lydinti reiškinį – prekybą žmonėmis, išnaudojimą, kuris paliečia tiek suaugusius, tiek vaikus.
„Darbas yra neaprėpiamas ir reikia geros valios vyrų bei moterų, kurie, savo konkrečiu įsipareigojimų, atsilieptų į pagalbos šauksmą, kylantį iš migranto širdies. Negalime užverti jam ausų“, rašo popiežius, pažadėjęs, kad ir katalikų Bažnyčia įvairiais lygiais rūpinsis broliais ir seserimis sunkumuose. (Vatikano radijas)
